Obeliotė – tai retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą obelą (dažniausiai jauną, nedidelę ar laukinę obelę).
Pavyzdžiai:
1. Sode auga tik viena obeliotė, dar neatnešanti vaisių.
2. Miške radome laukinę obeliotę su mažais raudonais obuolėliais.
3. Senelis pasodino obeliotę prie sodybos vartų.
Žodis vartojamas daugiausia poetiniame arba šnekamajame stiliuje, siekiant pabrėžti mažumą ar jaunystę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.