nužvejoti

žvejóti, -ója, -ójo.

1. tinklu, meškere ar kitaip žuvis gaudyti, žuvauti: Iš pradžios svieto žmonės penėjosi šaknimis ir vaisiais medžių, paskun pradėjo žvejoti, medžioti, gaudyti gyvius ir anus jaukinti. Va ka gautum su tinklu žvejót, ot žinot, pagautum žuvies! Žvejó [ja] motriškos su bride po upį. Daba gali gerai žvejót – Nemune žuvies yr. Ka žvejósma tiktai kame upelė [je] kokiame, ten ventarį kame užtaisysi. Seniau žiemą nėkas nežvejójo, užšalo ir užšalo. Upis tekėjo iš tokio mažo ežerelio, ten vaikiai liuob žvejós. Aš jau valgyt [žuvies] nenoriu tei [p],
ale žvejót nu tai! Pri upių maudos, žvejó [ja] – visi gerumai. Žvejójam nežvejójam, žvejójam nežvejójam – nėkas nekrimta į tą tinklą. Ans labai mokėjo žvejóti, gaudyti lydekas. Ir ejęs žvejot ir nėko nelaimėjęs. Anie su tribridžiu žvejójo tatai. Žvejó [ja] su tinklu, o žuvauja su rankomis. Eidavo žvejóti su žiuburiais: nešiosi pakraščiais žiuburius, o anie. braidys. Naktį geriau žvejót – žuvys tinklo nemato. Žvejoti žeberklu. Žvejójam, būlo, anta Nemno. Liuobam ir į marias žvejóti. Tas ponas laikė savo žvejį, tas turėdavo vis eit žvejót, kaip veik ponas žuvių užsigeisdavo. Kiti ežerūse ir upėse takišius dėjo, venterius spendė ar tinklais žvejojo. Vaikai tėvo žvejo geba žvejoti. Dar Volovyčia keletą valksmų Lukšto (= Lūksto) ežere kanaunykams užlaikė, kad kumet norėdamys to [je] vieto [je],
katro [je] išteka upė Varnelė, galėtum žvejoti. Gražiame ore du žvejų botu ant jūrių žvejoti išbėgusiu. Tada bylo Simonas Petras jumpi: „Eikim žvejotų“. Išvydo Petrą ir Andriejų žvejojančius ir zotag padarė juos žvejais žmonių. Žiūriu ant marių: žvejeliai žvejója. Žvejõs mano mergužėlė, žvejõs mano mergužė. Ką mes veiksim šilkų tinklu? – Šilkų tinklu bežvejosim. Eičiau žvejoti, žuvų ieškoti, mergelę privilioti. O žvejóti ta reik sėdėti ten ant valtės i laukti, kumet ta žuvikė čia antkibs. Aš su meškere nenorėjau žvejóti – kaip ten žuvikę gyvą pakabink į gerklę. Didliai paslankus žvejóti – kiaurai sėdės pri tos upės. Tai šniūrus meta, tai su meškere žvejója.

2. žuvaujant gaudyti: Kiti vėl aria žemę, kiti gi (= o kiti) žvejoja žuvį. Pri to žiburio motriškosios verpė, vyriškiejai virves vijo, tinklus mezgė žuvims žvejoti. Kur jau ne pakulų tinklais (tinkłeis) turėjo žvejot žuvis pilvui ant peno, bet tinklu žodžio Dievo turėjo gaudyt žmones, nuskendusias tuose geiduliuose kūno ir žemės. Siuntė mane motynėlė žuvelių žvejóti. Da žuvelių nežvejójau, pamačiau mergelę. Žvejų menkios nežvejotos, nauda nepelnyta.

3. skirti žuvims gaudyti: Nebžvejó [ja] to ežero, nebgirdėties. Jūrios marios nežvejótos, pelnai nepelnyti. Jūrės marės nežvejotos, tai nėr pinigėlių.

4. stengtis pagauti, ieškoti, rinkti: Veizėk i gaudys, i žvejós po tą bliūdą kokį gabalą. Dabar iki vėlybos vasaros ten stovi vanduo ir gandrai žvejoja varles. Rasi jau išdykai, varlių per daugel turėdams ir savo rupuižes iš prūdų mūsų žvejódams. Molį nešinos [blezdingos] įšaus pro tarpangį ir lipdys sau lizdą, ir vėl maus pakeliuo, musėles žvejódamos. Katinėlis nabagėlis mėselės žvejójo. Žvejõs mane. brolužėliai po jūres, po mareles. Kopininkai, mieli kūmai, ar ištrauksit, ar žvejósit mano brolytėlį?. Tie pabengė darbą, važiuok vėl žvejóti kitų [samdinių]. Sėdi prie kelio ir žvejoji praeivius. Vaikiai susikibs, susikibs pri kitas kito su rankoms, po tą pievą mergeles i žvejós. Broliai sesytę žvejojo. Jėzus gi tarė Simonui: „Nebijok, nuo šio laiko tu jau žmones žvejosi“. | Penkis kartus žvejojo kulipkas kulkosvaidžio iš [sužeistojo] vidurių.

5. žvalgytis, dairytis: Seniau, kai tik atnešdavo laišką, jis tuojau skaitydavo, o dabar kažin ko po kertes akimis žvejoja. Nežvejók akim po lubas.
apžvejóti. kiek panaudoti žvejybai, apgaudyti: Mėgėjams priklausančius ežerus būtina kas keleri metai apžvejoti tinklais. Neapžvejotuose plotuose gausu sterkų ir kitų žuvų. Gyvos žuvys parduodamos dažniausiai rudenį, kai apžvejojami tvenkiniai.
išžvejóti

1. (žuvis) išgaudyti.

2. išžūklauti: Mudu išžvejójova visą prūdą. Iškerta mišką, išžvejo [ja] prūdus. Jūres marias išžvejosim, tai užsimokėsim.

3. kurį laiką žvejoti.

4. ištraukti: Ta trisdešimts jau išžvejójo [skenduolių],
dar žvejo [ja]. Jis su pakajum savo išžvejotą jumprovą galėjo parvesti. išgraibyti: Vaikai išžvejójo visus kankolus iš putros. [Kranklys] mokėdavo vikriai išžvejoti makaronus iš sriubos.
nužvejóti.

1. kiek sužvejoti: Ar kasdien atnešat žuvį į Palangą? – Kaip kada nužvejojam.

2. viską išžvejoti: Jūrias marias nužvejosim, pelnus nupelnysim.
pažvejóti

1. kiek žvejoti: Py upės liuob pažvejóti. Kokią krytę turės kas, nu bėgsiam pažvejóti. Aš mėgėjas pažvejót su rankums – sugebu šitą gerai. Naktį išeini vasarą pažvejót ir dieną dirbi, jaunam nieko. Tame ežeraity marga lydekaitė – eisiv mudu pažvejóti. Eisva mudu du broleliu pažvejóti. Antras išė [jo] pažvejotie in strovią upelę. Šeškas mėgsta pažvejoti. Vogčiom pasižvejódavo, vakare viedrus pilnus prisinešdavo. Pasižvejót nuvažiuoju prie ežerų, kur čia yra.

2. pagaudyti kiek žuvų: Teip jau liuob išbėgs naktį i pažvejós žuvies biškį. Vaikas atveža šieno, malkos atveža, žuvies pažvejójęs, zuikį nušovęs, grybų pagrybavęs. O kurgi buvai, bernyti mano? Ar ant jūrių maružėlių žuvelių pažvejóti?. Mes patys galime žuvų pasižvejoti.

3. pagaudyti: O aš nusipirkčiau žaliųjų šilkelių, pažvejóčiau mergužėlės po jūres mareles.

4. pasirūpinti, kad lytų: Ryto Petro diena (VI. 29), pažvejós Petras žvejelis.
pražvejóti. truputį sužvejoti: Pražvejójau žuvies – būs bulvynė su žuvia.
prižvejóti.

1. prigaudyti žuvų: Žuvies prižvejójo tiek, kad laivas lūžte lūžo. Kame gi žuvikių prižvejojai? Diena šalta, lietus, Venta užtvinusi – vargiai prižvejos ką nors. Prisižvejósam, kiek reik, i nešamos.

2. prišlapinti: Vaikas naktį lovą prižvejójo. Dideli jau vaikai, o kas naktį prižvejója lovas. Tai prisižvejójęs, vaikuti!

3. daug ko prisirinkti: I darbus išmokau dirbti, i dainų prisigaudžiau, prisižvejójau.
sužvejóti.

1. sugauti (žuvų): Jis sužvejójo daug žuvies. Žuvelių i pirmu liuob tujau sužvejós ir atveš. Sužvejójau porą dyglių i biskį smulkios. Kūmale, kame tas žuvis sužvejójai? Žuvės pačios atplaukia pri krašto ir duodas sužvejoti.
sužvejójamai.

2. išgriebti: Tič tylėk, nedejuok! Aš jį. tau sužvejósiu. Gal tas kiaušis kietesnis būs – vėliau tesužvejójau. Mani gandrai sužvejójo į Agluonos pievas su tums ilgums kojums. [Gandrai] valgį sau sužvejót pas klaną nulėkė greitai. O tu sužvejosi mano vainikėlį iš jūrių, iš marelių. Tačiau kaži kaip palaimingu būdu tapė tas ponas dar gyvas sužvejotas ir ant krantos ištrauktas.

3. įgyti, pasirūpinti (ppr. nelegaliai): Daugiau nieko negalėjau sužvejót, va tik tiek. Mes i mašiną sužvejójėm. Rokas, vinimi svirno duris atsirakinęs, sužvejojo rūkytą dešrą, sukirto stačiom. Ir čerpių buvo, ir medžių buvo, ir net langams stiklų – iš kur ji tą viską sužvejojo, težinojo jinai pati. | Mūs pačių gyvenimas teka labai siaura sriove – ne kiek sužvejosi žinių. Iš kur Grėtė susižvejojo dizenteriją – taip ir lieka neaišku.

4. priimti naujagimį: Bobutė sužvejojo vaiką.

5. pagimdyti (ppr. nesantuokinį vaiką ar daug vaikų): Aš jos vaiką sužvejotą palikčiau viešpataut valstybėj Lenkų. Mama susižvejójo tų vaikų. Nereikėjo susižvejoti! Nereikėjo savęs mėtyti patvoriais! Ta merga lakstė lakstė, kol vaiką susižvejójo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žvejóti, </b>-ója, -ójo. <br/>1. <span class="explanation">tinklu, meškere ar kitaip žuvis gaudyti, žuvauti: </span> Iš pradžios svieto žmonės penėjosi šaknimis ir vaisiais medžių, paskun pradėjo žvejoti, medžioti, gaudyti gyvius ir anus jaukinti. Va ka gautum su tinklu žvejót, ot žinot, pagautum žuvies! Žvejó [ja] motriškos su bride po upį. Daba gali gerai žvejót – Nemune žuvies yr. Ka žvejósma tiktai kame upelė [je] kokiame, ten ventarį kame užtaisysi. Seniau žiemą nėkas nežvejójo, užšalo ir užšalo. Upis tekėjo iš tokio mažo ežerelio, ten vaikiai liuob žvejós. Aš jau valgyt [žuvies] nenoriu tei [p], ale žvejót nu tai! Pri upių maudos, žvejó [ja] – visi gerumai. Žvejójam nežvejójam, žvejójam nežvejójam – nėkas nekrimta į tą tinklą. Ans labai mokėjo žvejóti, gaudyti lydekas. Ir ejęs žvejot ir nėko nelaimėjęs. Anie su tribridžiu žvejójo tatai. Žvejó [ja] su tinklu, o žuvauja su rankomis. Eidavo žvejóti su žiuburiais: nešiosi pakraščiais žiuburius, o anie. braidys. Naktį geriau žvejót – žuvys tinklo nemato. Žvejoti žeberklu. Žvejójam, būlo, anta Nemno. Liuobam ir į marias žvejóti. Tas ponas laikė savo žvejį, tas turėdavo vis eit žvejót, kaip veik ponas žuvių užsigeisdavo. Kiti ežerūse ir upėse takišius dėjo, venterius spendė ar tinklais žvejojo. Vaikai tėvo žvejo geba žvejoti. Dar Volovyčia keletą valksmų Lukšto (= Lūksto) ežere kanaunykams užlaikė, kad kumet norėdamys to [je] vieto [je], katro [je] išteka upė Varnelė, galėtum žvejoti. Gražiame ore du žvejų botu ant jūrių žvejoti išbėgusiu. Tada bylo Simonas Petras jumpi: „Eikim žvejotų“. Išvydo Petrą ir Andriejų žvejojančius ir zotag padarė juos žvejais žmonių. Žiūriu ant marių: žvejeliai žvejója. Žvejõs mano mergužėlė, žvejõs mano mergužė. Ką mes veiksim šilkų tinklu? – Šilkų tinklu bežvejosim. Eičiau žvejoti, žuvų ieškoti, mergelę privilioti. O žvejóti ta reik sėdėti ten ant valtės i laukti, kumet ta žuvikė čia antkibs. Aš su meškere nenorėjau žvejóti – kaip ten žuvikę gyvą pakabink į gerklę. Didliai paslankus žvejóti – kiaurai sėdės pri tos upės. Tai šniūrus meta, tai su meškere žvejója. <br/>2. <span class="explanation">žuvaujant gaudyti: </span> Kiti vėl aria žemę, kiti gi (= o kiti) žvejoja žuvį. Pri to žiburio motriškosios verpė, vyriškiejai virves vijo, tinklus mezgė žuvims žvejoti. Kur jau ne pakulų tinklais (tinkłeis) turėjo žvejot žuvis pilvui ant peno, bet tinklu žodžio Dievo turėjo gaudyt žmones, nuskendusias tuose geiduliuose kūno ir žemės. Siuntė mane motynėlė žuvelių žvejóti. Da žuvelių nežvejójau, pamačiau mergelę. Žvejų menkios nežvejotos, nauda nepelnyta. <br/>3. <span class="explanation">skirti žuvims gaudyti: </span> Nebžvejó [ja] to ežero, nebgirdėties. Jūrios marios nežvejótos, pelnai nepelnyti. Jūrės marės nežvejotos, tai nėr pinigėlių. <br/>4. <span class="explanation">stengtis pagauti, ieškoti, rinkti: </span> Veizėk i gaudys, i žvejós po tą bliūdą kokį gabalą. Dabar iki vėlybos vasaros ten stovi vanduo ir gandrai žvejoja varles. Rasi jau išdykai, varlių per daugel turėdams ir savo rupuižes iš prūdų mūsų žvejódams. Molį nešinos [blezdingos] įšaus pro tarpangį ir lipdys sau lizdą, ir vėl maus pakeliuo, musėles žvejódamos. Katinėlis nabagėlis mėselės žvejójo. Žvejõs mane. brolužėliai po jūres, po mareles. Kopininkai, mieli kūmai, ar ištrauksit, ar žvejósit mano brolytėlį?. Tie pabengė darbą, važiuok vėl žvejóti kitų [samdinių]. Sėdi prie kelio ir žvejoji praeivius. Vaikiai susikibs, susikibs pri kitas kito su rankoms, po tą pievą mergeles i žvejós. Broliai sesytę žvejojo. Jėzus gi tarė Simonui: „Nebijok, nuo šio laiko tu jau žmones žvejosi“. | Penkis kartus žvejojo kulipkas kulkosvaidžio iš [sužeistojo] vidurių. <br/>5. <span class="explanation">žvalgytis, dairytis: </span> Seniau, kai tik atnešdavo laišką, jis tuojau skaitydavo, o dabar kažin ko po kertes akimis žvejoja. Nežvejók akim po lubas. <br/><b>apžvejóti</b>. <span class="explanation">kiek panaudoti žvejybai, apgaudyti: </span> Mėgėjams priklausančius ežerus būtina kas keleri metai apžvejoti tinklais. Neapžvejotuose plotuose gausu sterkų ir kitų žuvų. Gyvos žuvys parduodamos dažniausiai rudenį, kai apžvejojami tvenkiniai. <br/><b>išžvejóti</b><br/>1. <span class="explanation"> (žuvis) išgaudyti. </span> <br/>2. <span class="explanation">išžūklauti: </span> Mudu išžvejójova visą prūdą. Iškerta mišką, išžvejo [ja] prūdus. Jūres marias išžvejosim, tai užsimokėsim. <br/>3. <span class="explanation">kurį laiką žvejoti. </span> <br/>4. <span class="explanation">ištraukti: </span> Ta trisdešimts jau išžvejójo [skenduolių], dar žvejo [ja]. Jis su pakajum savo išžvejotą jumprovą galėjo parvesti. <span class="explanation">išgraibyti: </span> Vaikai išžvejójo visus kankolus iš putros. [Kranklys] mokėdavo vikriai išžvejoti makaronus iš sriubos. <br/><b>nužvejóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek sužvejoti: </span> Ar kasdien atnešat žuvį į Palangą? – Kaip kada nužvejojam. <br/>2. <span class="explanation">viską išžvejoti: </span> Jūrias marias nužvejosim, pelnus nupelnysim. <br/><b>pažvejóti</b><br/>1. <span class="explanation">kiek žvejoti: </span> Py upės liuob pažvejóti. Kokią krytę turės kas, nu bėgsiam pažvejóti. Aš mėgėjas pažvejót su rankums – sugebu šitą gerai. Naktį išeini vasarą pažvejót ir dieną dirbi, jaunam nieko. Tame ežeraity marga lydekaitė – eisiv mudu pažvejóti. Eisva mudu du broleliu pažvejóti. Antras išė [jo] pažvejotie in strovią upelę. Šeškas mėgsta pažvejoti. Vogčiom pasižvejódavo, vakare viedrus pilnus prisinešdavo. Pasižvejót nuvažiuoju prie ežerų, kur čia yra. <br/>2. <span class="explanation">pagaudyti kiek žuvų: </span> Teip jau liuob išbėgs naktį i pažvejós žuvies biškį. Vaikas atveža šieno, malkos atveža, žuvies pažvejójęs, zuikį nušovęs, grybų pagrybavęs. O kurgi buvai, bernyti mano? Ar ant jūrių maružėlių žuvelių pažvejóti?. Mes patys galime žuvų pasižvejoti. <br/>3. <span class="explanation">pagaudyti: </span> O aš nusipirkčiau žaliųjų šilkelių, pažvejóčiau mergužėlės po jūres mareles. <br/>4. <span class="explanation">pasirūpinti, kad lytų: </span> Ryto Petro diena (VI. 29), pažvejós Petras žvejelis. <br/><b>pražvejóti</b>. <span class="explanation">truputį sužvejoti: </span> Pražvejójau žuvies – būs bulvynė su žuvia. <br/><b>prižvejóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prigaudyti žuvų: </span> Žuvies prižvejójo tiek, kad laivas lūžte lūžo. Kame gi žuvikių prižvejojai? Diena šalta, lietus, Venta užtvinusi – vargiai prižvejos ką nors. Prisižvejósam, kiek reik, i nešamos. <br/>2. <span class="explanation">prišlapinti: </span> Vaikas naktį lovą prižvejójo. Dideli jau vaikai, o kas naktį prižvejója lovas. Tai prisižvejójęs, vaikuti! <br/>3. <span class="explanation">daug ko prisirinkti: </span> I darbus išmokau dirbti, i dainų prisigaudžiau, prisižvejójau. <br/><b>sužvejóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sugauti (žuvų): </span> Jis sužvejójo daug žuvies. Žuvelių i pirmu liuob tujau sužvejós ir atveš. Sužvejójau porą dyglių i biskį smulkios. Kūmale, kame tas žuvis sužvejójai? Žuvės pačios atplaukia pri krašto ir duodas sužvejoti. <br/><b>sužvejójamai</b>. <br/>2. <span class="explanation">išgriebti: </span> Tič tylėk, nedejuok! Aš jį. tau sužvejósiu. Gal tas kiaušis kietesnis būs – vėliau tesužvejójau. Mani gandrai sužvejójo į Agluonos pievas su tums ilgums kojums. [Gandrai] valgį sau sužvejót pas klaną nulėkė greitai. O tu sužvejosi mano vainikėlį iš jūrių, iš marelių. Tačiau kaži kaip palaimingu būdu tapė tas ponas dar gyvas sužvejotas ir ant krantos ištrauktas. <br/>3. <span class="explanation">įgyti, pasirūpinti (ppr. nelegaliai): </span> Daugiau nieko negalėjau sužvejót, va tik tiek. Mes i mašiną sužvejójėm. Rokas, vinimi svirno duris atsirakinęs, sužvejojo rūkytą dešrą, sukirto stačiom. Ir čerpių buvo, ir medžių buvo, ir net langams stiklų – iš kur ji tą viską sužvejojo, težinojo jinai pati. | Mūs pačių gyvenimas teka labai siaura sriove – ne kiek sužvejosi žinių. Iš kur Grėtė susižvejojo dizenteriją – taip ir lieka neaišku. <br/>4. <span class="explanation">priimti naujagimį: </span> Bobutė sužvejojo vaiką. <br/>5. <span class="explanation">pagimdyti (ppr. nesantuokinį vaiką ar daug vaikų): </span> Aš jos vaiką sužvejotą palikčiau viešpataut valstybėj Lenkų. Mama susižvejójo tų vaikų. Nereikėjo susižvejoti! Nereikėjo savęs mėtyti patvoriais! Ta merga lakstė lakstė, kol vaiką susižvejójo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.