.
šiur̃pinti (-yti), -ina, -ino. šiùrpinti. šiurpti:
1. Gūdūs garsai šiurpino man odą) varstyti šiurpuliais: Aš šiandie sergu, šaltis šiur̃pina. Man šaltis pečius šiur̃pina. Kai tik vėjas, šalta, mane visą šiùrpina. Rudens vėsa smelkėsi kiaurai ir šiurpino kūną. Ko čia šiur̃pinys (drebi, purtais), atsisėdusi stalo gale!
2. Anos tamsiosios išvakarės jį tebešiurpino. O tos pasakos baisios, šiurpinančios! Slinko šiurpinančios laukimo ir nežinios minutės. Ji šiur̃pinosi naktį eiti.
3. Vėjas šiurpino jos žilus plaukus. Išrovęs laibą rugelį, vedžioja juo po Veronikos atalapą kaklą, šiurpina kasas. daryti nelygų, neglotną, pašiurusį: Vėjas šiùrpino namų stogus. Šiurkštus vėjas šiurpina krūmus. šiaušti (gelumbę).
4. eiti pašiurpusiais plaukais, pasišiaušusiam: Jis šiurpina par laukus, t. y. eina plaukus pasistatęs.
nušiur̃pinti. nušiurpti:
1. Žiemos žvarbumų nušiurpinti paukšteliai šiandie džiaugėsi.
2. Kordušą išgąsdino, net nušiurpino.
pašiur̃pinti. pašiurpti:
1. Šaltis pašiurpino odą.
2. Pasišiùrpinau žaltį pamatęs.
3. Vėjas pašiurpino plaukus. Žvirblis gurklį pašiùrpino. Kiekvieną kartą prieš išvažiuodamas iš namų ar nuvykęs į mišką vyskupas paglostydavo arklius, pašiurpindavo jų karčius. Ko čia vaikščioji visas pasišiurpinęs! Negeidžiu, kad Tamsta kupiškėnų ir mano paties giesmes spausdintumai su visokiomis žymelėmis pašiùrpintas. padaryti šeberkščiuotą, pašaižotą.
4. paskubinti. .
širdìs pasišiur̃pino apėmė baimė, siaubas: Man širdìs pasišiùrpino.
sušiur̃pinti, sušiùrpinti. sušiurpti:
1. Baimė sušiurpino visą kūną.
2.
3. Vėjas kad sušiùrpino man plaukus! Sukurkė ant kopėčių miegojusi višta ir snapu sušiurpino plunksnas. Nuė [jo] in Kalvariją ir susišiùrpino (susigarbanojo) plaukus. Kur ne kur matai stogus, vėjo sušiurpintus, randi tvorą nugriautą. Žiūrėk, koks sušiur̃pytas (nelygus, suveltas) audimas. padaryti šeberkščiuotą, pašaižotą: Kaip čia obliavoji – tik sušiùrpinai lentą.
4. atbrigzti, apspurti: Rankovės galas labai susišiùrpino – reiks kraštus rumbe apsiūt.
5. pasiskubinti: Susišiurpink ir pabaigsi darbą.
kraũją sušiur̃pinti sukelti baimę: Žvakelės (žaltvykslės) sušiùrpino kraũją.
širdìs susišiur̃pino apėmė baimė: Širdis šiurpinte susišiurpino, kaip pamislijo. Ne mirtinė nuodėmė kareivį nušauti [kare],
o širdis susišiùrpina dėlto.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.