nusiblaivėti

.
blaivė́ti, -ė́ja, -ė́jo.

1. giedrėti, šviestis: Dangus blaivė́ja, daugiau nelis.

2. eiti blaivyn, mažiau imti gerti: Kaimas blaivėjo, augo jame skaičius mokančių rašyti ir skaityti.

3. protingai galvoti: Mums reikia pradėti blaivėti nuo viršūnių.
išblaivė́ti.

1. išsigiedryti, prasišviesti: Po vidurnakčio dangus išblaivėjo.

2. išblėsti, išblukti: Suknelę turėjo mėlyno išblaivėjusio šilko. Išblaivė́s tikėjimas, nebetikės žmonys visokiais čerais.

3. išsipagirioti: Mano galva vienu akimirksniu išblaivėjo. Vakar vakarą aš girta buvau, jau šiandien, šiandien išsiblaivėjau. Tik rytą išsiblaivė́jęs grįžo namo.
nusiblaivė́ti nusigiedryti: Dėkui Dievui, gal nusiblaivė̃s [oras].
prablaivė́ti.

1. pragiedrėti, prašvisti: Ir prablaivėjo mums aptemęs melsvasis tėviškės dangus.

2. išsipagirioti: Kai prablaivėjo, vėl ramiai kalbėjo.

3. susitvardyti: Prasiblaivėjęs ir nurimęs bent tuo pasiguodžia, kad savo sūniuką išmokė.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'nusiblaiveti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv