Nušecavimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nušvilpimą arba švilpavimu sukeltą skausmą/įniršį (pvz., nuo vėjo). Dažniausiai vartojamas perkeltine prasme apie staigų, aštrų pojūtį ar emocinį sukrėtimą.
Pagrindinės reikšmės:
1. Fizinis pojūtis – aštrus švilpimas/skausmas (nuo vėjo, aštraus oro).
2. Perkeltinė prasmė – staigus emocinis sukrėtimas (išgąstis, nusivylimas, šaltis).
Pavyzdžiai:
1. Vėjas veidą nušecavo iki skausmo.
2. Jo žodžiai nušecavo šaltu siaubu.
3. Girdėdamas gandą, jį nušecavo išgąstis.
Sinonimai: nušvilpimas, sukrėtimas, įsmaigimas (perkeltine prasmė).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.