nurėkinti

rė́kinti (-yti), -ina, -ino. rė̃kinti. rėkìnti, -ìna, -ìno. rėkti:

1.

2. Kiek aš tas mergaites rė́kinu, ir jos vis tokios nedrąsios. Par dienų dienas rė́kinas i rė́kinas.

3. rėkti 6: Kam tu be reikalo rė́kini vaiką? Nerė́kink vaikų, būk geras, tu jug didelis. Nerė́kyk mažiuko, dički! Tardymai kokie būdavo, rė́kins cypins anus. Karčemoje pas Maušą kas smuiką rėkina, kas klernietą plerpina, net žemė dunda. Vaikai pro duris siūte siuva šen ir ten, stumdosi, juokiasi, rėkinasi.

4. rėkti 8: Vedžioja tą žvėrį, šokindami ir pagal savo norą rėkindami. Rūstos pelėdos su šikšnosparniais irose pilių rėkinos.
aprė́kinti. apibarti: Gal mane išplūstum, aprėkintum, būtų įvairiau.
įrė́kinti. įrėkti
2.
išrė́kinti. apibarti.
nurė́kinti. nurėkti.

1. įerzinti, kad ilgai ir smarkiai verktų: Žiūrėk, nenurėkinkite Marelės, – pridėjo motyna. Auklės vaiką nurė́kins, reik būti numie motynai pačiai.

2. nuskriausti, nubausti: Ir tave nurėkino su mokesčiais už arklį. Už skolas žmogų nurė́kino.

3. rėkiant, verkiant nueiti: Moterėlės verkdamos vos susirikiavo, vaikais vedinos ir nešinos nusibliudė, nusirėkino gatvėmis.

4. nulaisinti: Tiek nurėkintas, tiek nusirėkęs pienas yr išmašinuotas.
prarė́kinti

1. prarėkti 2: Prarė̃kinau vyrą.

2. prarėkti 6: Prarė́kinai vaiką rėksnį, kad pradėjo rėkti. Kaip mažuosius prarėkinsiu, negana diržu gausiu raižyti, dar ir mokykla pagrasins. Tą ir prarėkina beerzindami. Prarė́kinau visus, tik ašaros rieta rieta!. [Vaikai] ėmė kumščiotis, pešiotis, stumdytis, kartais ir prasirėkino.
prirė́kinti. prirėkti 6: Ką jis tų bobų prirėkino savo amžy.
surė́kinti. surėkti 8: Aš jos nesurėkinau, aš jos ir neprajuokinsiu. Susirėkina vaikai, ir ji atbunda.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>rė́kinti</b> (-yti), -ina, -ino. rė̃kinti. rėkìnti, -ìna, -ìno. rėkti: <br/>1. <br/>2. Kiek aš tas mergaites rė́kinu, ir jos vis tokios nedrąsios. Par dienų dienas rė́kinas i rė́kinas. <br/>3. rėkti 6: Kam tu be reikalo rė́kini vaiką? Nerė́kink vaikų, būk geras, tu jug didelis. Nerė́kyk mažiuko, dički! Tardymai kokie būdavo, rė́kins cypins anus. Karčemoje pas Maušą kas smuiką rėkina, kas klernietą plerpina, net žemė dunda. Vaikai pro duris siūte siuva šen ir ten, stumdosi, juokiasi, rėkinasi. <br/>4. rėkti 8: Vedžioja tą žvėrį, šokindami ir pagal savo norą rėkindami. Rūstos pelėdos su šikšnosparniais irose pilių rėkinos. <br/><b>aprė́kinti</b>. <span class="explanation">apibarti: </span> Gal mane išplūstum, aprėkintum, būtų įvairiau. <br/><b>įrė́kinti</b>. įrėkti 2. <br/><b>išrė́kinti</b>. <span class="explanation">apibarti. </span> <br/><b>nurė́kinti</b>. nurėkti. <br/>1. <span class="explanation">įerzinti, kad ilgai ir smarkiai verktų: </span> Žiūrėk, nenurėkinkite Marelės, – pridėjo motyna. Auklės vaiką nurė́kins, reik būti numie motynai pačiai. <br/>2. <span class="explanation">nuskriausti, nubausti: </span> Ir tave nurėkino su mokesčiais už arklį. Už skolas žmogų nurė́kino. <br/>3. <span class="explanation">rėkiant, verkiant nueiti: </span> Moterėlės verkdamos vos susirikiavo, vaikais vedinos ir nešinos nusibliudė, nusirėkino gatvėmis. <br/>4. <span class="explanation">nulaisinti: </span> Tiek nurėkintas, tiek nusirėkęs pienas yr išmašinuotas. <br/><b>prarė́kinti</b><br/>1. prarėkti 2: Prarė̃kinau vyrą. <br/>2. prarėkti 6: Prarė́kinai vaiką rėksnį, kad pradėjo rėkti. Kaip mažuosius prarėkinsiu, negana diržu gausiu raižyti, dar ir mokykla pagrasins. Tą ir prarėkina beerzindami. Prarė́kinau visus, tik ašaros rieta rieta!. [Vaikai] ėmė kumščiotis, pešiotis, stumdytis, kartais ir prasirėkino. <br/><b>prirė́kinti</b>. prirėkti 6: Ką jis tų bobų prirėkino savo amžy. <br/><b>surė́kinti</b>. surėkti 8: Aš jos nesurėkinau, aš jos ir neprajuokinsiu. Susirėkina vaikai, ir ji atbunda.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.