nuokalbos
Nuokalba – tai kalbos kūrinio (dažniausiai eilėraščio) eilutės ar posmelio pratęsimas į kitą eilutę/stropą, nepertraukiant sintaksinės minties. Tai stilistinė priemonė, skirta sukurti dinamiškumą, pabrėžti ryšį tarp dalių arba išlaikyti ritmą.
Pavyzdžiai:
1. Maironio „Pavasario balsai“:
„Ir širdyje aš pajutau tą jėgą, / Kuri veržiasi į dangų.“
(Mintis pereina iš pirmos eilutės į antrą.)
2. Eilėraštyje su rimais:
„Nakties tyloje girdėjau balsą, / Švelnų kaip šilko siūlas.“
(Nuokalba padeda sujungti vaizdus be pauzės.)
Trumpai: Nuokalba – sintaksinis perėjimas tarp eilučių/stropų, laužantis formalias eilutės ribas. Dažna lyrikoje, ypač moderniojoje poezijoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.