„Nuniekti“ – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nusileisti, nusmukti, pulti žemyn (pvz., apie kritimą, gultą). Dažniausiai vartotas prasme nugrimzti, nerti, pasinerti (į miegą, tylą, susikaupimą).
Pavyzdžiai:
1. Jis nuniekė į gilią miegą. (giliai užmigo)
2. Saulė nuniekė už kalnų. (nusileido, nuslinko)
3. Senovėje šis žodis buvo vartojamas apibūdinti kritimą. (pvz.: „Nuniekė nuo arklio.“)
Pastaba:
Šiuolaikinėje kalboje retai vartojamas, dažniau sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.