nùmas. namas:
1. Pakelė [je] nau [ja] s nùmas bestovįs. Tura nùmą Švėkšno [je] pasistatęs. Nùmas ant daubos kranto. Nùmas nu šimto metų. Ir gyvena atskirtame nume. Pirmasis jų. trobesys tose girėse vadinos nums, arba numas, numaitis. Turiu aš numalį pakraštyje upalio. Reik į muziejų párkelti tokį numãlį. Molio nùmas aukso pilnas.
2. Brūzdė laimingai savo nume.
3. namas 4: Nùmas yra tyčiomis budavotas dėl gyvolių su dum galum, aplubotas; vienam gale stovi raguočiai, o antrame arkliai, o vidu ugnis kūrenas par šaltį, par speigą. Uždaryk karves į nùmą.
4. namas 5: Jonuk, pasirūpink prinešti medžių į nùmą, reikės duoną kepti. Vasarą numè verda valgyti ir te pat valgo. Roputes, barkščius i morkus reiks supilti į nùmą. Gaisras sudegino ir numą, ir trobą. Nume išvirk kiaulėms jovalą, šeimyninėj virtuvėj nevirk. Numãliūse jovalus verda, duoną kepa.
5. didelė, skersai namą einanti priemenė senoviniame name; prieangis: Troba ilga, par vidurį nùmas eita. Padėk šluotą į nùmą. Svetys jau į nùmą yra įejęs ir brazdina į duris.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.