braniū̃koti, -oja, -ojo
1. braidžioti, mindyti: Vaikai nuėję ir braniū̃koja po daržus. Bet jau ir nežiūro tų karvių – per dienas braniū̃koja po gerybes! Vaikai, nebraniū̃kokit tep ilgai vandeny, da peršalsit.
2. šlaistytis, slampinėti: Braniū̃koja apie kampus be jokio darbelio. Jis čia perdien atėjęs pas mus braniū̃kojas. Galvijai krūvoj neėda, tik braniū̃kojas (stumdosi) .
3. grabinėti, ieškoti gaištant: Ką čia braniū̃koji, vis tiek nesurasi. dirbti smulkų nenaudingą darbą: Einam valgyt, gana tau braniū̃kot. Braniū̃koji, ė šieno kap nėra, tep nėra.
4. varginti, alsinti: Važinėdami šlapiais keliais, žmonės labai braniū̃koja arklius. stumdyti, varinėti: Tą vaiką tai visi braniū̃koja.
atsibraniū̃koti. stumdantis ateiti, atbėgti.
išbraniū̃koti
1. išmindyti: Mūs visi rugiai jų arklių išbraniū̃koti.
2. prasišlaistyti, prasistumdyti: Galvijai visą priešpietį išsibraniū̃kojo, nieko neėdė.
nubraniū̃koti.
1. nubraukyti: Nubraniūkosiu nubraniūkosiu in paklotes uogas.
2. nuvarginti: Tik arklius nubraniū̃kojo, daugiau nieko.
3. nuvargti: Nusibraniū̃koji per dieną su tais gyvuliais.
prasibraniū̃koti praslampinėti: Visą dieną po ūlyčią prasibraniū̃kojo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.