„Nubepročiuoti“ – šnekamojoje kalboje vartojamas veiksmažodis, reiškiantis per daug apgalvoti, užsikrušti mintimis, nerimauti dėl smulkmenų ar galimų problemų, kurios dar neįvyko.
Pavyzdžiai:
1. Nereikia visko taip nubepročiuoti – galbūt viskas bus gerai.
2. Jis visą naktį nubepročiavo dėl pokalbio su viršininku.
3. Nustok nubepročiuoti mažų dalykų – tai tik paprastas susitikimas.
Trumpai:
Tai reiškia pernelyg gilintis į neaiškius ar baimę keliančius scenarijus, dažnai be reikalo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.