nosė

nósė. nosis:

1. Jo nósė perkreipta an šono. Nósė suputo nu bitės. Ką čia rakinėji nosę! Nosė kaip avies – par visą veidą. Žmogau, paveizėk, tavo nósė nušalusi! Pievinių apynių dėtas alus yra kvapingiausias, toks smarkus, kad nosę dura. Tas veršelis teip kiša nósę, nora laižyties, bučiuoties. Po svočiutės nose voras musę korė. Vyras kaip balkis, nosė kaip dalgis. Nosẽlė kaip daržingalis (didelė) . Noselė kaip šuo ant tiltu. Nėr kur įkišti nosės (nėra vietos) . Nósės pasiklausk, akys parodys (pakelk nosį aukščiau ir pamatysi) . Kai gausi par nosę, tai ir rytõ [j] žinosi! Sreba, ka nósė dreba (labai godžiai) . Ėsk, kas po nósės padėta. Klapatas vasarą vartai, žiemą nosė. Viena nósė beliko iš tų lakstymų (labai sudžiūvo) . Į akį par daug, į nósę par mažai. Pagal nósę i tabokas.

2. Slogos – nósės užgulusios.

3. Būdavo, nueini milžt karvės, kokie du pacai sukiša nóses i žiūri.

4. Čebatų nósės sulaužytos.

5. vienas iš dviejų medinių kabliukų botagui vyti: Nepamesk nósės, paskuo neturėsi su kuo votegą vyti.

6. ratgalio dalis – dvišakas medis su kabliu, už kurio užkabinama virvė priveržiant šienvežę kartį: Važiuodams į laukus rugių vežti neužmiršk pasiimti nósę. Ka važiuosi šieno, neužmiršk nósę su ratgaliu pasiimti.
bàbt ant nósės (mirtis) staiga atėjo: Eini, dirbi, plėši, bàbt an nósės – nieko nebreik.
da nósė trumpà (kieno). dar per jaunas, per mažas.
iš nósės burnõn (į dantìs) (žinoti, išmanyti) labai menkai, mažai: Žinai tik iš nósės burnõn. Tiek težinai, kaip iš nosės į dantis. Tiek išmanai, kiek iš nósės į dantìs.
iš nósės dìrbtas atsparus šalčiui: Aš esu iš nosės dirbtas, nebijau šalčio.
kaĩp iš nósės labai mažas. Kitur, sako, kibirais verčia lietaus, o pas mus palijo kaĩp iš nósės.
karãliaus nósė išvirta avies ar kiaulės užpakalinės kojos dalis per sulenkimą: Nėr skanesnio kiaulienos daikto, kai karãliaus nósė.
ne nósėn (kas) nepatinka: Pamačiau, kad jam ne nósėn, ir nutilau.
ne tàvo (màno, jõ.
) nósei ne pagal tavo (mano, jo) jėgas, gabumus, išgales: Ne tàvo nósei viską suprasti. Ne tàvo nósei tokį aštuonnytį išausti. Ne màno nósei tiek daug išmokti. Tai ne jūsų nosei šis darbas nuveikti.
nóse árdamas (eina). nosarais, girtas: Tie velniai. nóse árdamys eita. Nóse árdamas eina (girtas), kur eisi šokti!
nósę gáuti būti sugėdintam: Nósę gáusi, jei ras nešvariai.
nósę kélti (pakélti, kelnóti) jausti savo vertę, didžiuotis: Iš ko nosę būčia pakėlęs, kad ne iš darbo? Gauna daugiau piningų, kelnó [ja] i ta nosìkę, ką tu sakysi!
nósę láužia labai dvokia ar kvepia: Nebgaliu daugiau čia būti – nosę lauža.
nósę nuléisti

1. nusiminti, apsiblausti: Turgu [j] pametė šimtinę, daba vaikščio [ja] nósę nuléidęs.

2. pasidaryti nebe taip išdidžiam.
nósę nušnỹpšti įveikti, pamokyti: Nùšnypštė nósę, i padaryk ką.
nósei pakìlti lig debesų̃ pradėti labai didžiuotis, pasipūsti: Daba visų nósės y [ra] pakìlusios lig debesų.
nósės tiesumù (eiti) tiesiai: Eina nosės tiesumu.
nuo nósės (dėti) nuo kiekvieno asmens: Ką ten pragersi – visi dėjom nu nósės.
per nósę negarbė, pažeminimas: Visiems par nósę tie žodžiai.
po nósės;
prie pàt nósės arti, čia pat: Tas, daug nelaukęs, išsitrauka duonos abraką ir pakiša karaliuo po nósės. Grabas pry pat nósės (čia pat mirtis) .

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'nose' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas

Paaiškinimas nósė. nosis: 1. Jo nósė perkreipta an šono. Nósė suputo nu bitės. Ką čia rakinėji nosę! Nosė kaip avies – par visą veidą. Žmogau, paveizėk, tavo nósė nušalusi! Pievinių apynių dėtas alus yra kvapingiausias, toks smarkus, kad nosę dura. Tas veršelis teip kiša nósę, nora laižyties, bučiuoties. Po svočiutės nose voras musę korė. Vyras kaip balkis, nosė kaip dalgis. Nosẽlė kaip daržingalis (didelė) . Noselė kaip šuo ant tiltu. Nėr kur įkišti nosės (nėra vietos) . Nósės pasiklausk, akys parodys (pakelk nosį aukščiau ir pamatysi) . Kai gausi par nosę, tai ir rytõ [j] žinosi! Sreba, ka nósė dreba (labai godžiai) . Ėsk, kas po nósės padėta. Klapatas vasarą vartai, žiemą nosė. Viena nósė beliko iš tų lakstymų (labai sudžiūvo) . Į akį par daug, į nósę par mažai. Pagal nósę i tabokas. 2. Slogos – nósės užgulusios. 3. Būdavo, nueini milžt karvės, kokie du pacai sukiša nóses i žiūri. 4. Čebatų nósės sulaužytos. 5. vienas iš dviejų medinių kabliukų botagui vyti: Nepamesk nósės, paskuo neturėsi su kuo votegą vyti. 6. ratgalio dalis – dvišakas medis su kabliu, už kurio užkabinama virvė priveržiant šienvežę kartį: Važiuodams į laukus rugių vežti neužmiršk pasiimti nósę. Ka važiuosi šieno, neužmiršk nósę su ratgaliu pasiimti. bàbt ant nósės (mirtis) staiga atėjo: Eini, dirbi, plėši, bàbt an nósės – nieko nebreik. da nósė trumpà (kieno). dar per jaunas, per mažas. iš nósės burnõn (į dantìs) (žinoti, išmanyti) labai menkai, mažai: Žinai tik iš nósės burnõn. Tiek težinai, kaip iš nosės į dantis. Tiek išmanai, kiek iš nósės į dantìs. iš nósės dìrbtas atsparus šalčiui: Aš esu iš nosės dirbtas, nebijau šalčio. kaĩp iš nósės labai mažas. Kitur, sako, kibirais verčia lietaus, o pas mus palijo kaĩp iš nósės. karãliaus nósė išvirta avies ar kiaulės užpakalinės kojos dalis per sulenkimą: Nėr skanesnio kiaulienos daikto, kai karãliaus nósė. ne nósėn (kas) nepatinka: Pamačiau, kad jam ne nósėn, ir nutilau. ne tàvo (màno, jõ. ) nósei ne pagal tavo (mano, jo) jėgas, gabumus, išgales: Ne tàvo nósei viską suprasti. Ne tàvo nósei tokį aštuonnytį išausti. Ne màno nósei tiek daug išmokti. Tai ne jūsų nosei šis darbas nuveikti. nóse árdamas (eina). nosarais, girtas: Tie velniai. nóse árdamys eita. Nóse árdamas eina (girtas), kur eisi šokti! nósę gáuti būti sugėdintam: Nósę gáusi, jei ras nešvariai. nósę kélti (pakélti, kelnóti) jausti savo vertę, didžiuotis: Iš ko nosę būčia pakėlęs, kad ne iš darbo? Gauna daugiau piningų, kelnó [ja] i ta nosìkę, ką tu sakysi! nósę láužia labai dvokia ar kvepia: Nebgaliu daugiau čia būti – nosę lauža. nósę nuléisti 1. nusiminti, apsiblausti: Turgu [j] pametė šimtinę, daba vaikščio [ja] nósę nuléidęs. 2. pasidaryti nebe taip išdidžiam. nósę nušnỹpšti įveikti, pamokyti: Nùšnypštė nósę, i padaryk ką. nósei pakìlti lig debesų̃ pradėti labai didžiuotis, pasipūsti: Daba visų nósės y [ra] pakìlusios lig debesų. nósės tiesumù (eiti) tiesiai: Eina nosės tiesumu. nuo nósės (dėti) nuo kiekvieno asmens: Ką ten pragersi – visi dėjom nu nósės. per nósę negarbė, pažeminimas: Visiems par nósę tie žodžiai. po nósės; prie pàt nósės arti, čia pat: Tas, daug nelaukęs, išsitrauka duonos abraką ir pakiša karaliuo po nósės. Grabas pry pat nósės (čia pat mirtis) .

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>nósė</b>. nosis: <br/>1. Jo nósė perkreipta an šono. Nósė suputo nu bitės. Ką čia rakinėji nosę! Nosė kaip avies – par visą veidą. Žmogau, paveizėk, tavo nósė nušalusi! Pievinių apynių dėtas alus yra kvapingiausias, toks smarkus, kad nosę dura. Tas veršelis teip kiša nósę, nora laižyties, bučiuoties. Po svočiutės nose voras musę korė. Vyras kaip balkis, nosė kaip dalgis. Nosẽlė kaip daržingalis <span class="explanation"> (didelė) </span>. Noselė kaip šuo ant tiltu. Nėr kur įkišti nosės <span class="explanation"> (nėra vietos) </span>. Nósės pasiklausk, akys parodys <span class="explanation"> (pakelk nosį aukščiau ir pamatysi) </span>. Kai gausi par nosę, tai ir rytõ [j] žinosi! Sreba, ka nósė dreba <span class="explanation"> (labai godžiai) </span>. Ėsk, kas po nósės padėta. Klapatas vasarą vartai, žiemą nosė. Viena nósė beliko iš tų lakstymų <span class="explanation"> (labai sudžiūvo) </span>. Į akį par daug, į nósę par mažai. Pagal nósę i tabokas. <br/>2. Slogos – nósės užgulusios. <br/>3. Būdavo, nueini milžt karvės, kokie du pacai sukiša nóses i žiūri. <br/>4. Čebatų nósės sulaužytos. <br/>5. <span class="explanation">vienas iš dviejų medinių kabliukų botagui vyti: </span> Nepamesk nósės, paskuo neturėsi su kuo votegą vyti. <br/>6. <span class="explanation">ratgalio dalis – dvišakas medis su kabliu, už kurio užkabinama virvė priveržiant šienvežę kartį: </span> Važiuodams į laukus rugių vežti neužmiršk pasiimti nósę. Ka važiuosi šieno, neužmiršk nósę su ratgaliu pasiimti. <br/><b> bàbt ant nósės</b> (mirtis) <span class="explanation">staiga atėjo: </span> Eini, dirbi, plėši, bàbt an nósės – nieko nebreik. <br/><b>da nósė trumpà</b> (kieno). <span class="explanation">dar per jaunas, per mažas. </span> <br/><b>iš nósės burnõn (į dantìs) </b> (žinoti, išmanyti) <span class="explanation">labai menkai, mažai: </span> Žinai tik iš nósės burnõn. Tiek težinai, kaip iš nosės į dantis. Tiek išmanai, kiek iš nósės į dantìs. <br/><b>iš nósės dìrbtas</b> <span class="explanation">atsparus šalčiui: </span> Aš esu iš nosės dirbtas, nebijau šalčio. <br/><b>kaĩp iš nósės</b> <span class="explanation">labai mažas</span>. Kitur, sako, kibirais verčia lietaus, o pas mus palijo kaĩp iš nósės. <br/><b>karãliaus nósė</b> <span class="explanation">išvirta avies ar kiaulės užpakalinės kojos dalis per sulenkimą: </span> Nėr skanesnio kiaulienos daikto, kai karãliaus nósė. <br/><b>ne nósėn</b> (kas) <span class="explanation">nepatinka: </span> Pamačiau, kad jam ne nósėn, ir nutilau. <br/><b>ne tàvo (màno, jõ</b>. <br/><b>) nósei</b> <span class="explanation">ne pagal tavo (mano, jo) jėgas, gabumus, išgales: </span> Ne tàvo nósei viską suprasti. Ne tàvo nósei tokį aštuonnytį išausti. Ne màno nósei tiek daug išmokti. Tai ne jūsų nosei šis darbas nuveikti. <br/><b>nóse árdamas</b> (eina). <span class="explanation">nosarais, girtas: </span> Tie velniai. nóse árdamys eita. Nóse árdamas eina <span class="explanation"> (girtas), </span> kur eisi šokti! <br/><b>nósę gáuti</b> <span class="explanation">būti sugėdintam: </span> Nósę gáusi, jei ras nešvariai. <br/><b>nósę kélti (pakélti, kelnóti) </b> <span class="explanation">jausti savo vertę, didžiuotis: </span> Iš ko nosę būčia pakėlęs, kad ne iš darbo? Gauna daugiau piningų, kelnó [ja] i ta nosìkę, ką tu sakysi! <br/><b>nósę láužia</b> <span class="explanation">labai dvokia ar kvepia: </span> Nebgaliu daugiau čia būti – nosę lauža. <br/><b>nósę nuléisti</b><br/>1. <span class="explanation">nusiminti, apsiblausti: </span> Turgu [j] pametė šimtinę, daba vaikščio [ja] nósę nuléidęs. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti nebe taip išdidžiam. </span> <br/><b>nósę nušnỹpšti</b> <span class="explanation">įveikti, pamokyti: </span> Nùšnypštė nósę, i padaryk ką. <br/><b>nósei pakìlti lig debesų̃</b> <span class="explanation">pradėti labai didžiuotis, pasipūsti: </span> Daba visų nósės y [ra] pakìlusios lig debesų. <br/><b>nósė</b>s tiesumù (eiti) <span class="explanation">tiesiai: </span> Eina nosės tiesumu. <br/><b>nuo nósės</b> (dėti) <span class="explanation">nuo kiekvieno asmens: </span> Ką ten pragersi – visi dėjom nu nósės. <br/><b>per nósę</b> <span class="explanation">negarbė, pažeminimas: </span> Visiems par nósę tie žodžiai. <br/><b>po nósės; </b><br/><b> prie pàt nósės <span class="explanation">arti, čia pat: </span> Tas, daug nelaukęs, išsitrauka duonos abraką ir pakiša karaliuo po nósės. Grabas pry pat nósės <span class="explanation"> (čia pat mirtis) </span>.

nosė

#