„Nepateptė“ – šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis nesėkmę, pralaimėjimą, nesugebėjimą pasiekti tikslo arba žmogų, kuriam kažkas nepavyksta. Kilęs iš veiksmažodžio „tepti“ (šnek. „pasiekti, gauti“) su neigiama priešdėliu.
Pavyzdžiai:
1. Šiame projekte mums visiškai nepateptė – nieko nepavyko.
2. Jis vėl nepateptė per egzaminą – neišlaikė.
3. Tu esi tikra nepateptė! – žmogus, kuriam dažnai nesiseka.
Trumpai:
Tai neformalus, dažnai šiek tiek juokaujamas ar paniekinamas terminas, apibūdinantis nesėkmę ar „nelaimėlį“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.