„Našlaičiauti“ reiškia likti našlaičiu (ypač vaikui), netekti vieno ar abiejų tėvų. Dažnai vartojama perkeltine prasme – jausti vienatvę, apleistumą.
Pavyzdžiai:
1. Tėvams žuvus kare, vaikai tebenašlaičiavo.
2. Jis jautėsi lyg našlaičiavęs, kai prarado globėją.
3. Per potvynį daug vaikų liko našlaičiauti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.