.
narakavóti, -ója, -ójo. narakoti.
1. kaltinti, užsipulti; skųstis: Be reikalo ant jo narakavóji. Žmonės tai ant vieno, tai ant kito iš sodiečių narakavojo, bet nieko negalėjo susekti. Aš tol narakavósiu, kol man skolą grąžins.
2. siūlyti, rekomenduoti: Aš narakavóju tau berną, t. y. siūlau, piestuoju, rodiju, rėdau.
3. skirtis, teistis: Tu dar narakavójies, o ana visiškai atsinarakavojo nuo jo iš dalybų, t. y. atsiskyrė, atsikilpojo.
4. narstyti, narplioti: Ką tu čia taip ilgai narakavóji tas vadžias?!
atnarakavóti.
1. perleisti, atiduoti: Ans atnarakavójo gyvenimą, t. y. atstupijo, paliaubė.
2. atsiskirti, atsiteisti, atsidalyti.
3. atpainioti.
sunarakavóti.
1. supainioti, sunarplioti: Taip sunarakavójo vadžias, kad nė atrišti nebegali. Taip sunarakavóta, kad nė pats biesas neatnarakavos.
2. sunerti: Kai štangą sunarakavósiu, tai tuomet tik pradėk mašiną sukti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.