mūčyti

Mūčyti – kankinti, kamuoti, persekioti (fiziškai ar psichiškai), taip pat seniau reiškę „mokyti per prievartą“.

Pavyzdžiai:
1. Jį mūčia nuolatinės baimės. (kankina psichiškai)
2. Senovėje vergus dažnai mūčydavo fiziniu darbu. (kankino)
3. Neteisybė mūčia jo sąžinę. (kamuoti)

Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje dažniau vartojamas perkeliamąja prasme (psichinis kankinimas), o istoriniame kontekste – tiesioginėje (fizinis kankinimas ar prievartinis mokymas).

Įrašas
Paaiškinimas	Mūčyti – kankinti, kamuoti, persekioti (fiziškai ar psichiškai), taip pat seniau reiškę „mokyti per prievartą“. Pavyzdžiai: 1. Jį mūčia nuolatinės baimės. (kankina psichiškai) 2. Senovėje vergus dažnai mūčydavo fiziniu darbu. (kankino) 3. Neteisybė mūčia jo sąžinę. (kamuoti) Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje dažniau vartojamas perkeliamąja prasme (psichinis kankinimas), o istoriniame kontekste – tiesioginėje (fizinis kankinimas ar prievartinis mokymas).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.