mūčyti

.
mū̃čyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) (мyчиць, мyчить). kankinti, varginti, kamuoti: Tokioj bekelėj važiuodamas, tik arklius mūčija. Kad tu kur būtum par sausom šakom nuvejęs, ką dabar mañ mūčiji. Gyvulio nemū̃čyk, jei pjauni – pjauk. Est mūčytas. Ji bus priverčiama ant slūžbos ir mūčyta (varginta) keturis šimtus metų. Atėjaigu čia mūčyt mus pirm čėso?. Svietas mūčijos (sunkiai gyveno, vargo) .
apmū̃čyti. truputį pavarginti, pakankinti.
išmū̃čyti. iškankinti, išvarginti. .
numū̃čyti.

1. nuvarginti. . Mes dirbdami nusimū̃čyjom, nusivarginom.

2. nukankinti, nužudyti: O tu motuše, kam, tu paauginai, kad mumis mažus nenumūčijai?
prasimū̃čyti kurį laiką pravargti, prasikamuoti: Ne škada, ką mes prasmūčysim kap, ale da i vaikus gadina.
prisimū̃čyti prisikankinti, privargti: Jau aš su juo prisimū̃čijau.
sumū̃čyti. suvarginti. .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'mucyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis