x
móstelti, -ia (-i), -ėjo (-ė). mostelėti:
1. Ir davė Jonui tokį kauliuką ir pasakė: „Kad kada su tuom kauliuku mostelsi, tai viskas stosis, kaip Licipierius nor“. Veltui nė šuo uodega nemosteli.
2. Mósteliu ranka, ir atbėga. Móstelk Petrą ažeit.
3. Móstelk botagu – jau dar čia gula ant ežios.
rankà móstelti (į ką) nepaisyti, niekais nuleisti: Vienas iš gailesčio kone verkia, kitas ranka tik mostelia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.