Molakalnis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis dirbtinai sukrautą ar natūralų kalvą, kurioje laidoti mirusieji (panašu į pilkapį ar kapinyną). Dažnai susijęs su senovės baltų kultūra.
Pagrindinės reikšmės:
1. Archeologinis objektas – pilkapių tipo kalva su kapais.
2. Legendose – kalva, susijusi su mirties, padarų ar pragaro vaizdiniais (pvz., lyginta su „pragaro kalnu“).
Pavyzdžiai:
- Istorinis: Senovės baltų molakalniai Lietuvoje (pvz., Šatrija, Molakalnio kapinynas).
- Literatūroje: V. Krėvės pasakoje „Molakalnis“ – kalva, kur velniai laiko savo šėštais.
- Vietovardžiai: Pavadinimai kaip Molakalnis kaimuose ar kalvose (dažniausiai buvusios kapinės).
Trumpai: Molakalnis – kultūrinis-religinis kalvos simbolis, siejamas su kapais ir mitologija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.