mokti

mókti, -sta, -o. mokytis: Kūdikis moksta mylėti artimą. Aš mókstu visokio mokslo. Temóksti jis visa, ja nor pramokti, išmokti. Baigti atmintinai mókti.
atmókti.

1. atprasti nuo kokio įpročio ar polinkio: Atmoko meluoti ir tą piktą papratimą pametė.

2. vėl, iš naujo išmokti: Aš jau nebemoku rašyti, kažin ar beatmóksiu.
išmókti. įgyti žinių, įprasti, įgusti ką daryti, mokantis įsiminti: Jis išmoko būti rūpestingas. Sūnus mokslus – greitai išmóksta skaityti. Mano dukrytėlė, jūsų martytėlė, n'išmoks visus darbelius. Jonas kavoliu išmóko. Parodyk, ko vaikai mūsų paržiem išmoko. Ar tu jau išmókai tylėti? Dabar žmonės išmóko, kaip kalbėt, ką sakyt. Kas norit išmókt dainų dainuotie, tas pas mane stokit. Kad jis ką, būdavo, per dieną išmoksta, tai pernakt vėl užmiršta. Bet vilkai užgirdę išmoks mano balsą. Kiek tų knygų! visos išmoktos! Raginkiat žmones to trumpo mokslo išmokti. Teikis man duot tikrą. kantrumą, idant jo tobulai išmokčio nuog tavęs. Kai tokiam bernui pateksi, greit išmoksi gegutės dainų. Į šį metą atejo, o kojų apauti neišmoko. Kiek aš ažmiršau, tiek tu išmókai (nieko neišmokai) . Išmoks, kad ir akys iššoks (bėda, vargas priverčia išmokti, verstis) . Ko Jonukas neišmoko, to Jonas nemokės (mokytis reikia iš mažumės) . Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi. Tiek tu išmoksi, kaip karvė į medį lipti. Išsimókau sau pamokas, tai galiu dabar ką noriu veikti. Sunku jam bus išsimókt [pamokos]. Anas išsimóko doktorium. Kai išejau mokslan, tai tada išsimókau lenkiškai.
pamókti. pramokti: Aš jau pamókusi tos kalbos jūsų.
pérmokti. išmokti: Ir jis pérmoko [griežti].
pramókti. kiek išmokti: Sūnus, pramokęs truputį amato, pradėjo patsai dirbt. Tenai galėsi, tarp ko kita, ir kalbos pramokti. Jis rašto, darbo pramóko greitai. Jaunas būdamas, daug ko pramóksti. Dainų nepramokusi, tekėti rengiasi! Daugel ko pramoko, bet nieko gerai neišmoko. Gerą amatą ne purvyne suranda, bet dideliu vargu jo pramoksta. Vėliau greit prasimóksta. Dar̃ jau prasmóko šnekėt.
primókti. išmokti, pramokti: Vei „kapė“ bei „tė“, kaip reik, dar košt neprimókai. Aš tai jau primókau. Šieną arba atolą primoksta veršiai veik ėsti. Vaikus savo išleidžia ingi kitą šalį, idante iž jaunų vasarų primoktų kitų liežuvių. Šių trijų daiktų ir mumus gerai primokti nuodėm privalu yra. Pakorojai mane, jeib primokčiau teisybės tavo.
sumókti.

1. išmokti: Tėvas daugiaus mokėjo lietuviškai. Aš čia biškį sumókau.

2. mokėti, sugebėti: Sumóksime pasakyti tėvams.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>mókti, </b>-sta, -o. <span class="explanation">mokytis: </span> Kūdikis moksta mylėti artimą. Aš mókstu visokio mokslo. Temóksti jis visa, ja nor pramokti, išmokti. Baigti atmintinai mókti. <br/><b>atmókti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atprasti nuo kokio įpročio ar polinkio: </span> Atmoko meluoti ir tą piktą papratimą pametė. <br/>2. <span class="explanation">vėl, iš naujo išmokti: </span> Aš jau nebemoku rašyti, kažin ar beatmóksiu. <br/><b>išmókti</b>. <span class="explanation">įgyti žinių, įprasti, įgusti ką daryti, mokantis įsiminti: </span> Jis išmoko būti rūpestingas. Sūnus mokslus – greitai išmóksta skaityti. Mano dukrytėlė, jūsų martytėlė, n'išmoks visus darbelius. Jonas kavoliu išmóko. Parodyk, ko vaikai mūsų paržiem išmoko. Ar tu jau išmókai tylėti? Dabar žmonės išmóko, kaip kalbėt, ką sakyt. Kas norit išmókt dainų dainuotie, tas pas mane stokit. Kad jis ką, būdavo, per dieną išmoksta, tai pernakt vėl užmiršta. Bet vilkai užgirdę išmoks mano balsą. Kiek tų knygų! visos išmoktos! Raginkiat žmones to trumpo mokslo išmokti. Teikis man duot tikrą. kantrumą, idant jo tobulai išmokčio nuog tavęs. Kai tokiam bernui pateksi, greit išmoksi gegutės dainų. Į šį metą atejo, o kojų apauti neišmoko. Kiek aš ažmiršau, tiek tu išmókai <span class="explanation"> (nieko neišmokai) </span>. Išmoks, kad ir akys iššoks <span class="explanation"> (bėda, vargas priverčia išmokti, verstis) </span>. Ko Jonukas neišmoko, to Jonas nemokės <span class="explanation"> (mokytis reikia iš mažumės) </span>. Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi. Tiek tu išmoksi, kaip karvė į medį lipti. Išsimókau sau pamokas, tai galiu dabar ką noriu veikti. Sunku jam bus išsimókt [pamokos]. Anas išsimóko doktorium. Kai išejau mokslan, tai tada išsimókau lenkiškai. <br/><b>pamókti</b>. <span class="explanation">pramokti: </span> Aš jau pamókusi tos kalbos jūsų. <br/><b>pérmokti</b>. <span class="explanation">išmokti: </span> </span> Ir jis pérmoko [griežti]. <br/><b>pramókti</b>. <span class="explanation">kiek išmokti: </span> Sūnus, pramokęs truputį amato, pradėjo patsai dirbt. Tenai galėsi, tarp ko kita, ir kalbos pramokti. Jis rašto, darbo pramóko greitai. Jaunas būdamas, daug ko pramóksti. Dainų nepramokusi, tekėti rengiasi! Daugel ko pramoko, bet nieko gerai neišmoko. Gerą amatą ne purvyne suranda, bet dideliu vargu jo pramoksta. Vėliau greit prasimóksta. Dar̃ jau prasmóko šnekėt. <br/><b>primókti</b>. <span class="explanation">išmokti, pramokti: </span> Vei „kapė“ bei „tė“, kaip reik, dar košt neprimókai. Aš tai jau primókau. Šieną arba atolą primoksta veršiai veik ėsti. Vaikus savo išleidžia ingi kitą šalį, idante iž jaunų vasarų primoktų kitų liežuvių. Šių trijų daiktų ir mumus gerai primokti nuodėm privalu yra. Pakorojai mane, jeib primokčiau teisybės tavo. <br/><b>sumókti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išmokti: </span> </span> Tėvas daugiaus mokėjo lietuviškai. Aš čia biškį sumókau. <br/>2. <span class="explanation">mokėti, sugebėti: </span> Sumóksime pasakyti tėvams.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.