Mizeruitis – tai lietuviškas žodis, reiškiantis labai menką, skurdų, vargingą žmogų (dažnai su neigiamu atspalviu, pabrėžiant socialinę nuskurdimą ar apleidimą).
Pavyzdžiai:
1. Senelys gyveno kaip tikras mizeruitis – suplyšusiomis suknelėmis ir tuščiu kailiniu.
2. Po karo daugelis žmonių tapo mizeruitais, kentė badą ir šaltį.
3. Nors ir turtingas, jis elgiasi kaip mizeruitas – taupo ant visko.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.