x
mìršgyvis, -ė. kas silpnos sveikatos, dažnai sergantis, leisgyvis: Kas maž galios teturi, tas mìršgyvis, sergąs. Mìršgyvei mergai duok ėst. Miršgyvis senis – nė valgo, nė miegta. Mìršgyvis iš tavęs, ka nė tokio maišelio nepakeli. Ligos vargšą sukamavo, ir liko tik miršgyvis. Reikia, kad ji turėtų didelį gyvumą ir nebūtų miršgyvė. Tokia mìršgyvelė ta moteris, vos bepaeina.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.