„Mirklinas“ – tai retai vartojamas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis klampią, pelkėtą vietą; balą, liūną. Kilęs iš šaknies „mirk-“ (susijusios su drėkme, mirksėjimu).
Pavyzdžiai:
1. Kelias ėjo pro seną mirkliną, kur kojos skęsdavo purve.
2. Prie upelio tyvuliuoja mirklinas, apaugęs nendrėmis.
Trumpai: Pelkėta, klampaus dirvožemio vieta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.