"Mirėlis" – šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis negyvą žmogų, lavoną. Dažnai turi neoficialų, šiek tiek žeminantį arba šiurkštų atspalvį.
Pavyzdžiai:
1. Senosiose kapinėse rado senovinį mirėlį.
2. Kai įžengė į rūsį, pamatė ten gulintį mirėlį.
3. Pasakoja, kad nakčiais tos pilies mirėliai vaikšto. (perkeltine prasme – vaiduokliai).
Pastaba:
Formaliuose kontekstuose (pvz., medicina, teisė) dažniau vartojami terminai: lavonas, negyvas kūnas, mirusysis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.