"Mierkuiti" – tai lietuviškas veiksmažodis, reiškiantis pradėti kristi, lėtai lašėti (apie lietų, sniegą). Dažniausiai vartojamas apie nedidelį, silpną kritulių pradžią.
Pavyzdžiai:
1. Ryte mierkavo lietus, bet po valandos sustojo.
2. Pradėjo mierkuiti sniegas, o vakare jau baltas kilimas guli.
3. Jei mierkauja, imk skėtį!
Sinonimai: lašėti, krimstis, purtyti (apie silpnus kritulius).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.