metinink|as, metininkė dkt. tarm.
1. vienų metų gyvulys: Metininkas meitėlis, kumelys.
2. metams samdomas darbininkas.
3. žr. kumetis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.