Merktinė – tai žodžio reikšmė, kuri atsiranda dėl kalbos vartosenos, konteksto ar asociacijų, bet nėra pagrindinė ar tiesioginė. Tai papildoma, dažnai emocinė ar stilistinė, reikšmės atspalvis.
Pavyzdžiai:
1. „Vilkas“ – pagrindinė reikšmė „plėšrus žvėris“, bet merktinė – „žiaurus, nedoras žmogus“.
2. „Šaltas“ – pagrindinė reikšmė „žema temperatūra“, bet merktinė – „be jausmų, atšiaurus“.
3. „Šviesa“ – pagrindinė reikšmė „apšvietimas“, bet merktinė – „žinojimas, tiesa“.
4. „Akmuo“ – pagrindinė reikšmė „gamtinis kietas darinys“, bet merktinė – „sunkumas, problema“.
Merktinė reikšmė dažnai naudojama metaforose, posakiuose ir meninėje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.