Menkprotystė – tai retas terminas, reiškiantis pernelyg didelį dėmesį smulkmenoms, formalumams ar išorinei tvarkai, dažnai pamirštant esmę ar tikslą. Sutampa su „pedantiškumu“ ar „smulkmeniškumu“.
Pavyzdžiai:
1. Darbovietėje – vadovas daugiau kalba apie ataskaitų šriftus nei apie jų turinį.
2. Mokykloje – mokytojas atima balus už sąsiuvinio krašto netobulumą.
3. Kasdienybėje – žmogus prieš svečius išlygina visas pagalvytes, nors namai jau švarūs.
Trumpai: tai smulkmenų absoliutizavimas, kai forma tampa svarbesnė už prasmę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.