.
mediñčius.
1. miško sargas, eigulys: Medinčius, kursai gires saugoja. Medinčiai didžiai saugojas [nepažeisti kamieno šaknies]. Penkiolika metų prabuvau mediñčiumi. Neik grybauti be leidimo: nutvers mediñčius, ir gausi pridėti. Giružėj buvau …, sutikau medinčiaus sūnelį, atėmė žirgužėlį.
2. medžiotojas, medėjas: Tus su šautuvu gal mediñčius eina. Žiūrėk, mediñčius vaikščioja po dirvas. Tas mediñčius pyšku pošku, aš. par pelkes tyšku tišku. Žvirblis išspruko iš spąstų medinčių. Stovi, laukia du medinčėliai, ketin manę nušautie.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.