Mėčiakaliotis – tai žodis, reiškiantis mėnulio fazę, kai matomas visas apšviestas Mėnulio diskas, t. y. pilnatis.
Pavyzdžiai:
1. Šiąnakt dangų puošė ryškus mėčiakaliotis.
2. Senovės žmonės mėčiakaliočio metu dažnai rengdavo apeigas.
Trumpai: Tai poetiškas ar liaudiškas pilnatio pavadinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.