Marinka – tai lietuviškas žodis, reiškiantis mažą, paprastą, dažniausiai medinę trobelę ar namelį, ypač seniau vartotas apie skurdžius būstus.
Pavyzdžiai:
1. Senelis gyveno vienoje marinkoje prie ežero.
2. Miške stovėjo apleista marinka.
3. Rašytojas aprašė žvejo marinką kaimo istorijoje.
Sinonimai: trobelė, lūšnelė, namelis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.