„Margarūbis“ – retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įvairiaspalvį, margą, raibą daiktą ar audinį (pvz., dėvėtą, spalvotą skudurą). Dažniau vartotas tarmėse.
Pavyzdžiai:
1. Senovėje kaimo mergelės nešiojo margarūbius ant pečių.
2. Skrynioje gulėjo senas margarūbis – visas įvairiaspalvis.
Trumpai:
Tai spalvotas/margas skuduras ar audinys, dažniausiai senas ir dėvėtas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.