malonėti

malonė|ti, malonėja, malonėjo
1. myluoti, glamonėti: Tavo vaikai tave malonės. Nežinojo, kaip malonėti mane. malonėjami žodžiai. sngr.: Jie malonėjosi, bučiavosi.
2. stengtis įtikti, meilikauti: Šunį malonėja, kad nekąstų. sngr.:
Dabar malonėjiesi, o ką pirma sakei?
3. teiktis: malonėkite įeiti į vidų. malonėjo mane aplankyti.
4. norėti, geisti, pageidauti: malonėtų ir jis ateiti, bet nedrįsta. Vilkas mėsos malonėjo. malonėjimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'maloneti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	malonė\|ti, malonėja, malonėjo 1. myluoti, glamonėti: Tavo vaikai tave malonės. Nežinojo, kaip malonėti mane. malonėjami žodžiai. sngr.: Jie malonėjosi, bučiavosi. 2. stengtis įtikti, meilikauti: Šunį malonėja, kad nekąstų. sngr.: Dabar malonėjiesi, o ką pirma sakei? 3. teiktis: malonėkite įeiti į vidų. malonėjo mane aplankyti. 4. norėti, geisti, pageidauti: malonėtų ir jis ateiti, bet nedrįsta. Vilkas mėsos malonėjo. malonėjimas.

malonėti

#