malonėti

malonė|ti, malonėja, malonėjo
1. myluoti, glamonėti: Tavo vaikai tave malonės. Nežinojo, kaip malonėti mane. malonėjami žodžiai. sngr.: Jie malonėjosi, bučiavosi.
2. stengtis įtikti, meilikauti: Šunį malonėja, kad nekąstų. sngr.:
Dabar malonėjiesi, o ką pirma sakei?
3. teiktis: malonėkite įeiti į vidų. malonėjo mane aplankyti.
4. norėti, geisti, pageidauti: malonėtų ir jis ateiti, bet nedrįsta. Vilkas mėsos malonėjo. malonėjimas.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'maloneti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis