„Lūkė“ – tai lietuvių kalbos tarminis žodis, reiškia pievą, ganyklą, žolyną (dažniausiai drėgną, pelkėtą).
Pavyzdžiai:
1. Kaimynas avis gano lūkėje.
2. Ten, už upelio, yra plači lūkė, kur auga gėlių.
3. Seneliai pasakojo, kaip vaikystėje lūkėse žaidė.
Pastaba: Vartojamas daugiausia rytų ir pietų Lietuvos tarmėse, literatūrinėje kalboje retas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.