Luibis – tai lietuviškas žodis, reiškiantis „žolė, piktžolė“ arba „pūdymas, niekšas“ (žmogus). Dažniausiai vartojamas kaip niekšavimo arba paniekos terminas.
Pavyzdžiai:
1. Prie kelio auga visokių luibių. (reikšmė: piktžolių)
2. Koks tu luibis, kad taip elgiesi! (reikšmė: niekšas, blogas žmogus)
3. Sodą užgriozdė luibiai. (reikšmė: piktžolės)
Trumpai: Luibis – piktžolė arba niekšas (žmogus).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.