Lūgas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis tuščiavidurį medžio kamieną arba įdubusią, supuvusią medienos dalį.
Pavyzdžiai:
1. Miške – „Senąją eglę kirto, bet vidus buvo lūgas, beveik tuščias.“
2. Perkeltine prasme – „Jo žodžiai buvo kaip lūgas – išoriškai gražūs, bet tušti.“
3. Statant – „Tvoros stulpas pasirodė lūgas, todėl jo negalima naudoti.“
Trumpai: Lūgas – supuvęs, tuščiaviduris medis arba (prid.) tuščias, be turinio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.