lū́gas. lū̃gas.
1. upės užliejama dubi vieta; klampi upės atšaka: Lankoj buvo lū̃gas, kurs vasarą būdavo sausas, o rudenį pilnas vandens. Lūguose (drėgnose įdubose) visuomet vikšriai auga. Šitame lūgẽly yra daug žolės. Lūgẽly karves priganiau. Nuvežk kanapes į Dudučio lū̃gą pamerkti, ten geras vanduo. Arklys lūge lig kelių parlindo. | Kiekvieną dumblingą ežeriuką lūgeliù vadinam.
2. klanas, bala: Dar̃ po lietaus tai visur tik lū̃gai. Lū̃gai an kelio pasidarė. Po lietui girioj tiek lū́gų, kad net išvažiuoti negalima. Kas tau leido po lū́gus braidžiot? Pas mus tai dar abejutinai (nedaug purvo), ale kad kitur tai lū̃gai stovi.
3. liūnas, klampynė: Inlipau į lū́gą, kap tik išlipau. Neik lū̃gan, prigersi. Suvarė gyvulius in tokį lūgą.
4. tvenkinys, kūdra: Karolis iškuopė už vieškelio lū̃gą, ir neturėjom kur linus merkti.
5. purvynas: Pas mus pavasarį būna baisus lū́gas.
6. duobė upės dugne, duburys: Kai šalta, tai žuvys iš lū̃gų neišeina. Tam lūgè aš bijau maudytis, dėl to kad čia yra daug vėžių.
7. arklio kojos dieglys: Dėl lū̃go [arklys] ir pigesnis. Arklys su lūgù.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.