lopišỹs. lópišis. lopšys:
1. Lopišiaĩ buvo plėšiniai ir lentiniai. Nesuopuok tuštį lopišį – vaikas išgąsčiuos. Ne vienas i be lópišio užauga. Vaikas iškrito iš lópišio. Lópišis pakabintas pri linginės. Tu dar lopišėje tebgulėjai. Greitai pas lopišelį nušokusi, išplėšė kūdikį. Tame vario lopišelė [je] silkų patalelis. Jeib tas svietas didžiaus platesnis būtų… Vienok est tau labai mažas, kaip lopišelis ankštas. Sūnelį savo suvystytą nepaguldė … ing lopišį auksiną. Kavalierius arklė [je],
pana lopišė [je] (nuotaka daug jaunesnė už jaunikį) . Ans. į kantungą važiavo, aš į lopišį įkritau (gimiau) . Mūsų mergelė pasigadino, užpečky lopišį pasikabino (turi pavainikį vaiką) .
2. Senovės raštai skelba, jog lietuvių kalnėnų ir žemaičių giminė̃s yra buvusi lopišiu indų žemė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.