Lokynė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą, uždarą patalpą ar sandėliuką (dažniausiai po laiptais, rūsyje ar palėpėje), kur laikomi nenaudojami, seni daiktai.
Kartais vartojama perkeltine prasme apibūdinti netvarkingą, užgriuvusią vietą.
Pavyzdžiai:
1. Seną baldą išnešėme į lokynę po laiptais.
2. Jo kambarys – tikra lokynė: viskas subertą ant grindų.
3. Rūsyje turime lokynę, kurioje laikome sena literatūrą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.