Lobeda – tai senovinis lietuviškas terminas, reiškiantis valgymo indą, dubenį arba didelę lėkštę, dažniausiai medinę ar molinę. Vartotas ikikrikščioniškuoju laikotarpiu ir vėliau liaudies buityje.
Pavyzdžiai:
1. Senelė iš statinės išėmė daržovių ir supylė į lobedą.
2. Archeologai kasinėjimuose rado senovinę medinę lobedą.
Sinonimai: dubuo, lėkštė, bliūdas.
Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.