.
liúosininkas (-inykas), -ė. padienis darbininkas; įnamys, kampininkas; nuomininkas: Kurs nepristojęs ant slūžmos, už patūkas kur gyvena, sėja sau avižų, javų, turia lysves burokams prie gaspadorių, tas liúosininkas. Oi, ne, Grėtė nenori ginčytis su liuosininke. Kitąsyk vienam kieme pas vieną būrą prisilaikė liúosininkas. Jis savo namo neturi, o gyvena kaip liúosininkas. Jis tiek nusigyveno, kad išėjo į liúosininkus. Liuosininkas turi nors margą lauko, nors daržą. Rūksta kaip iš liuosininko kamino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.