x
liungė́ti, liùnga, -ė́jo.
1. linguoti, suptis: Mini, ir liùnga tas liūnas. Aplink apaugo medžiais, o ta versmė liùnga. Kai eini per klampią pievą, ana ir liùnga. Liko mažas ežeriukas kap akis, o visur tik liùnga. Eina bernas per laukelį, net laukelis liùnga. | Kai insėdo karietėlėn, net karieta liungėjo. Svyra liunga mergelių suolas. Šoka jaunimelis, net padlogas dunda, verkia mūs sesulė, net suolelis liunga.
2. dribsėti, liulėti iš riebumo: Tokie riebūs paršiukai – net liùnga. Tik liùnga visas, kai eina, iš sunkumo. Kai bėga, visas liùnga iš riebumo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.