liokajus

„Liokajus“ yra šnekamoji kalbos žyma, vartojama apibūdinti gudruoliui, suktuoliui, apgaudinėtojui (dažniausiai žemai, neigiamai). Kilęs iš romėnų mitologijos – Liokajus (gr. Lykaon) buvo Arkadijos karalius, kurį Dzeusas pavertė vilku už žiaurumą.

Pavyzdžiai:
1. „Nepasitikėk juo – jis tikras liokajus!“ – reiškia, kad asmuo klastingas.
2. „Su tuo liokajumi visada reikia akių užmerkti.“ – įspėjimas apie apgaulę.
3. „Čia įsipainiojo kažkoks liokajus, kad apgautų senus žmones.“ – apie sukčiavimo bandymą.

Trumpai: Tai pejoratyvus žodis, nusakantis gudrų, bet nepatikimą asmenį, linkusį apgauti.

Įrašas
Paaiškinimas	„Liokajus“ yra šnekamoji kalbos žyma, vartojama apibūdinti gudruoliui, suktuoliui, apgaudinėtojui (dažniausiai žemai, neigiamai). Kilęs iš romėnų mitologijos – Liokajus (gr. Lykaon) buvo Arkadijos karalius, kurį Dzeusas pavertė vilku už žiaurumą. Pavyzdžiai: 1. „Nepasitikėk juo – jis tikras liokajus!“ – reiškia, kad asmuo klastingas. 2. „Su tuo liokajumi visada reikia akių užmerkti.“ – įspėjimas apie apgaulę. 3. „Čia įsipainiojo kažkoks liokajus, kad apgautų senus žmones.“ – apie sukčiavimo bandymą. Trumpai: Tai pejoratyvus žodis, nusakantis gudrų, bet nepatikimą asmenį, linkusį apgauti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.