Linamarka – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų pasakojimą ar kalbą (dažnai apie kasdienius, menkus dalykus). Kilęs iš žodžių junginio „lyną marko“ („verpia lyną“), t. y. „plepa be reikalo“.
Pavyzdžiai:
1. Senelė vėl pradėjo savo linamarką apie kaimynų gyvenimą.
2. Susirinkime jis įsileido linamarką – nieko esmingo nepasakė.
3. Nustok versti tą linamarką ir eikime tiesiai prie reikalo!
Sinonimai: plepėjimas, balbėjimas, tuščia kalba, beviltiškas pasakojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.