Lėkštvė – tai lygumas, plokštumas, be iškilimų ar įdubimų. Dažniausiai vartojama kalbant apie paviršių ar vietovės reljefą.
Pavyzdžiai:
1. Reljefas: „Neringos kopų viršūnės pasižymi lėkštvė.“
2. Paviršius: „Stalo lėkštvė buvo tobula.“
3. Perkeltine prasme: „Jo balsas skambėjo su emocine lėkštvė.“ (be intonacijos, monotoniskai)
Trumpai: lėkštvė = plokštumas, lygumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.