Lėkštėti – tapti lėkštu, plokščiu; prarasti gylį, aukštį ar iškilumą.
Pavyzdžiai:
1. Dangus lėkštėja – debesys išsisklaido, dangus tampa vienodai pilkas.
2. Keliai lėkštėja – kalvotos vietovės virsta lygumomis.
3. Perkūno griaustinis lėkštėja – griaustinis nusilpsta, sklinda nuotoliu.
4. Akių krūvelė lėkštėjo – krūva sumažėjo, sugludo.
Pastaba: Dažniausiai vartojama perkeltine prasme apie garsą, reljefą, formas ar įspūdžius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.