"Leičiūkas" – tai mažybinė arba švelninimo forma nuo žodžio "leitis", reiškiančio lietuvių kariuomenės raitąjį kariškį XIII–XVI a.
Naudojamas kaip švelnus, mažinantis ar poetiškas pavadinimas tokiam kariškiam, dažnai su asociacijomis su drąsa, tautiškumu ar istorine atmintimi.
Pavyzdžiai:
1. Mūsų giminės istorijoje buvo nemažai leičiūkų, saugojusių žemę nuo priešų.
2. Poeto eilėse jaunas leičiūkas vaizduojamas kaip laisvės simbolis.
3. Vaikinas, apsirengęs istoriniu kostiumu, atrodė kaip tikras leičiūkas iš senovės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.