lė̃dnas, -à.
1. lengvas, nestiprus, lėtas, švelnus: Lėdnas šaltis, lėdna šilima. Lėdnu vėju nepavėtysi – nenuneša pelų. Kai oras pasidarydavo lėdnèsnis, žmonys laukdavo atdrėkio. Lėdnas oras, vanduo, žmogus. Pečius par lė̃dnas (silpnai iškūrentas) duonai kepti. | Pėtnyčio [je] lėdnas valgis, gėris, kurs neturia savy syvą.
lė̃dna. Kad nešalta labai, tai lėdna.
lėdnaĩ. Nu lėdniau džiauna jaują, t. y. nekemša taip, mažiau džiauna, lengviau. Ugnis lėdnaĩ dega. Paskuo pradėjo lėdniau šnekėti.
2. lengvas, liesas. Lėdna žemė, kur eglės auga.
3. nuolaidus, lėkštas: Lė̃dnas kalnas.
4. neužimtas, atliekamas, laisvas (laikas): Lėdnu čėsu ko nori, tą sau padarai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.