Lebeduila – tai lietuviškas terminas, reiškiantis šlepetėjimą, tuščią plepėjimą, beprasmį kalbėjimą. Dažnai vartojamas norint pabrėžti kalbą be turinio, svarbos ar logikos.
Pavyzdžiai:
1. Užteks tuščios lebeduilos – kalbėkime apie faktus.
2. Politikas vėl užsiima lebeduila, vengdamas konkrečių atsakymų.
3. Neiklausyk tos lebeduilos – tai tik gandai.
Sinonimai: plepėjimas, plynėjimas, tuščias žodis, aliejus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.