Lėbavimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, tingų, atsipalaidavusį judėjimą ar veikimą, dažnai su neigiama prasme (pvz., apie tinginį, nerangų elgesį).
Pavyzdžiai:
1. Senis lėbavo kieme, nieko neveikdamas.
2. Nustok lėbauti ir pradėk dirbti!
3. Vaikai lėbavo mokykloje, uždelstodami pamoką.
Sinonimai: tinginystė, slapčiavimas, vilkinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.