x
laũksargis.
1. dvaro ar kaimo laukų pasėlių sargas, prižiūrintis, kad kas neganytų, žalos nedarytų: Vos tik įėjo arkliai pievon, tuo lauksargis pagrėbė juosius. Laũksargis buvo labai griežtas – niekam neleido eiti lauku, pieva. Ką šiemet rinksim laũksargiu? Užmatė laũksargis, kad mes dvaro lauke ganom, kad sujus sujus rėkti!
2. senovės lietuvių įsivaizduojamoji dievybė, serginti laukus: Ūkininkai garbino ir daugybę kitų dievybių: tai įvairūs aitvarai, lauksargiai, kaukai ir kt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.