Laukagalys – tai senas lietuviškas terminas, reiškiantis pievagalį, kalvotą vietovę arba aukštumą laukuose.
Pavyzdžiai:
1. Kaimas stovi ant laukagalio, nuo kurio atsiveria graži panorama.
2. Senovėje laukagalyje buvo statomos pilys, kad būtų geresnė gynybinė padėtis.
Trumpai: Tai kalva ar aukšta vieta laukuose, dažnai naudota apibūdinti reljefą ar senovines gyvenvietes.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.